1. Žalgirio mūšis (1410 m.)
Tai vienas garsiausių ir reikšmingiausių mūšių LDK ir Lenkijos istorijoje. Sąjungtinės Jogailos ir Vytauto vadovaujamos pajėgos sutriuškino Kryžiuočių ordiną. Mūšis vyko netoli Tanenbergo (Vokietijoje dar vadinamas Grunwaldu). Žuvo didelė dalis ordino elito, įskaitant magistrą Ulrichą von Jungingeną. Ši pergalė ne tik susilpnino Ordiną, bet ir pakėlė LDK bei Lenkijos prestižą Europoje.
2. Mėlynųjų vandenų mūšis (1362 m.)
Kunigaikštis Algirdas vedė LDK kariuomenę į pergalę prieš Aukso ordos kariuomenę. Mūšis vyko prie Sinichos upės (vadinamos „Mėlynaisiais vandenimis“) dabartinėje Ukrainoje. Pergalė leido prijungti Podolės žemes prie LDK. Tai buvo strateginis laimėjimas, nes išplėtė valstybės teritoriją į pietus. Mūšis taip pat sustabdė totorių spaudimą į LDK žemes.
3. Vorutos mūšis (XIII a.)
Šis mūšis istorikų laikomas vienu iš pirmųjų žinomų lietuvių gynybinių veiksmų. Jis siejamas su Mindaugo laikais ir Vorutos pilimi. Tiksli data ir vieta nėra žinoma, tačiau mūšis simbolizuoja ankstyvą valstybingumo gynimą. Manoma, kad Mindaugas gynėsi nuo kitų kunigaikščių ar Livonijos ordino. Tai laikoma legendiniu LDK kūrimosi simboliu.
4. Saulės mūšis (1236 m.)
Žemaičių kariuomenė netoli Šiaulių sunaikino Kalavijuočių ordiną. Kalavijuočiai neteko didelės dalies savo riterių, žuvo magistras Folkvinas. Ši pergalė sukėlė sąmyšį tarp vokiečių ordinų, kurie netrukus susijungė į Livonijos ordiną. Saulės mūšis laikomas vienu svarbiausių Lietuvos gynybos istorijoje. Tai sustabdė kryžiuočių veržimąsi į baltų žemes.
5. Polocko mūšis (1579 m.)
Tai buvo svarbi Stepono Batoro karinės kampanijos dalis Livonijos kare prieš Maskvą. LDK ir Lenkijos jungtinės pajėgos atkovojo strategiškai svarbų Polocko miestą. Mūšis žymėjo Maskvos silpnėjimą šiame konflikte. Batoras stipriai pasikliovė modernizuota kariuomene ir apgulties taktika. Polocko susigrąžinimas sustiprino Respublikos pozicijas Baltijos regione.
6. Durbės mūšis (1260 m.)
Durbės ežero apylinkėse žemaičių ir kuršių pajėgos sumušė Kryžiuočių ordiną. Žuvo daugiau kaip 150 kryžiuočių riterių, įskaitant magistrą Burchardą von Hornhausą. Ši pergalė paskatino didelį prūsų ir jotvingių sukilimą prieš Ordiną. Mūšis sustiprino baltų tautų pasipriešinimą krikščioniškai ekspansijai. Tai vienas iš svarbiausių baltų tautų vienybės momentų.
7. Oršos mūšis (1514 m.)
LDK kariuomenė, vadovaujama Konstantino Ostrogiškio, sumušė didesnes Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgas. Tai įvyko netoli Oršos miesto dabartinėje Baltarusijoje. Mūšis buvo svarbus psichologinis smūgis Maskvai ir sustabdė jos ekspansiją į vakarus. Ostrogiškis pasinaudojo gudriomis taktikomis ir apgavo priešą dėl tikrojo karių skaičiaus. Mūšis laikomas vienu didžiausių LDK karinio meno pasiekimų.
8. Salaspilio (Kircholmo) mūšis (1605 m.)
LDK ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo gerokai gausesnę Švedijos kariuomenę. Mūšis vyko netoli Rygos. Chodkevičius naudojo staigų puolimą ir husarų ataką, kuri tapo legendine. Ši pergalė laikoma viena geriausių kavalerijos pergalių pasaulio istorijoje. Ji sustabdė Švedijos veržimąsi į Livoniją.
9. Kokenhauzeno mūšis (1601 m.)
Mūšis vyko Livonijoje tarp LDK/Lenkijos pajėgų ir Švedijos armijos. Vadovaujant tam pačiam Chodkevičiui, Respublikos kariai pasiekė pergalę, naudodami efektyvią artileriją ir husarų taktiką. Mūšis dar labiau sustiprino LDK pozicijas regione. Nors mažiau žinomas nei Kircholmas, jis buvo taktiškai svarbus. Švedai prarado tvirtovę ir žmones, o LDK sustiprino įtaką šiaurėje.
10. Vilniaus gynimas (1655 m.)
Švedijos ir Maskvos jungtinės pajėgos užpuolė Abiejų Tautų Respubliką vadinamojo “Tvanų” metu. Vilnius buvo okupuotas, tačiau lietuviai ir lenkai bandė organizuoti pasipriešinimą. Miestas labai nukentėjo, tačiau šis laikotarpis paskatino tautinį sąmoningumą. Galiausiai Vilnius buvo išvaduotas, tačiau mūšiai parodė LDK silpnėjimą. Tai simbolinis pasipriešinimo ir išgyvenimo etapas valstybės istorijoje
