Karalienė Morta – viena iš paslaptingiausių, tačiau ir reikšmingiausių Lietuvos istorijos moterų. Nors apie ją išlikę duomenų nedaug, šaltiniai atskleidžia, kad ji buvo ne tik Mindaugo žmona, bet ir svarbi patarėja, kurios vaidmuo Lietuvos valstybės formavimosi laikotarpiu buvo nepakeičiamas.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Morta tikriausiai kilusi iš žemaičių Bulaičių giminės. Iki santuokos su Mindaugu ji buvo ištekėjusi už Vismanto – žemaičių didiko, kuris žuvo kovoje su Mindaugo pajėgomis. Po šių įvykių Morta tapo Mindaugo žmona. Šis santuokos faktas turėjo ne tik asmeninę, bet ir politinę reikšmę – ji jungė dvi įtakingas giminės linijas ir stiprino Mindaugo valdžią.
1253 m. įvykęs Mindaugo karūnavimas tapo lūžio tašku Lietuvos istorijoje. Tą pačią dieną kartu su juo buvo karūnuota ir Morta, įgijusi karalienės titulą. Tai buvo vienintelis kartas mūsų istorijoje, kai Lietuva turėjo oficialiai pripažintą karalienę.
Morta, pasak šaltinių, palaikė krikščionybės plitimą ir skatino Mindaugą laikytis naujosios tikybos. Ji galėjo daryti įtaką valdovo sprendimams, susijusiems su santykiais su Livonijos ordinu ir kitomis kaimyninėmis krikščioniškomis valstybėmis. Tai rodo, kad Morta nebuvo tik simbolinė valdovo žmona – ji aktyviai dalyvavo valstybės politiniame gyvenime.
Plačiau apie šį laikotarpį rašoma Lietuvos istorijos instituto leidiniuose.
Morta ir Mindaugas susilaukė kelių vaikų, kurių tikslus skaičius ir vardai šaltiniuose pateikiami nevienodai. Žinoma, kad jie turėjo bent du sūnus, kurie, deja, žuvo kartu su tėvu 1263 m. sąmokslo metu.
Morta buvo rūpestinga motina, stengusis užtikrinti savo vaikų gerovę. Kadangi Mindaugas dažnai buvo užsiėmęs karo žygiais ar valstybės reikalais, ji atliko svarbų vaidmenį šeimos gyvenime, prižiūrėdama vaikus ir rūpindamasi jų auklėjimu.
Morta mirė apie 1262 metus. Jos mirtis sukėlė gilius pokyčius Lietuvos valdžios sluoksniuose. Netekęs žmonos, Mindaugas vedė Mortos seserį. Šis sprendimas sukėlė konfliktų, nes Mortos sesuo anksčiau buvo ištekėjusi už Daumanto – vieno iš įtakingų Lietuvos didikų. Tokia santuoka pažemino Daumantą ir tapo viena iš priežasčių, kodėl jis prisidėjo prie sąmokslo prieš Mindaugą.
1263 m. sąmokslininkai nužudė Mindaugą kartu su dviem Mortos sūnumis. Taip baigėsi pirmosios ir vienintelės Lietuvos karalienės era, o kartu ir trumpas Lietuvos karalystės laikotarpis.
Apie šiuos įvykius daugiau galima rasti Lietuvos istorijos portale.
Nors apie Mortą išlikę šaltiniai yra skurdūs, jos vaidmuo Lietuvos istorijoje yra reikšmingas:
Religinė įtaka. Morta palaikė krikščionybės plitimą, skatino Mindaugą laikytis naujosios religijos ir taip padėjo įtvirtinti krikščionišką Lietuvos kryptį.
Politinė įtaka. Ji veikė kaip patarėja, prisidėjusi prie diplomatinių sprendimų, svarbių santykiams su Livonijos ordinu ir kitomis valstybėmis.
Istorinė unikalumas. Morta išlieka vienintelė oficialiai karūnuota Lietuvos karalienė, kurios atminimas simbolizuoja mūsų valstybės pirmuosius žingsnius į Europą.
Karalienė Morta – tai asmenybė, kurios gyvenimo detalės daugeliu atvejų lieka paslaptyje, tačiau jos įtaka Lietuvos istorijai yra neabejotina. Ji buvo ne tik Mindaugo žmona, bet ir jo politinė partnerė, aktyviai dalyvavusi valstybės gyvenime. Mortos vardas išlieka kaip vienintelės Lietuvos karalienės simbolis – moters, kuri stovėjo šalia valdovo vienu iš svarbiausių mūsų istorijos momentų.
